Menas mane lydi visą gyvenimą. Dar vaikystėje tėvai pastebėjo, kad turiu talentą lipdyti ir piešti, o mokyklos laikais stebindavau tiek klasiokus, tiek mokytojus savo kurtais paveikslais. Deja, profesinis pasirinkimas mane labai atitolino nuo išsvajotos tapybos... O sava meno galerija atrodė kaip visiška „drambliuko“ svajonė. Ilgą laiką nieko nedariau. Nepiešiau, nekūriau, nevaikščiojau po parodas, nesidomėjau, kas vyksta meno pasaulyje, o dažai ir teptukai tik retkarčiais buvo ištraukiami ir apžiūrimi... Jaučiau begalinę tuštumą ir nostalgiją kūrybai. Trūko saviraiškos, savirealizacijos... Po nesėkmingų bandymų sugrįžti prie tapybos atradau tai, kas mane vėl pažadino kūrybai. Tai rankdarbiai. Sagės, auskarai. Galimybė pasipuošti ir papuošti kitus, sukurti savo stilių. Rodos gyvenimas vėl prasidėjo iš naujo. Norisi išbandyti viską ir visaip. Ieškoti, bandyti, klysti ir mokytis iš savo klaidų... Ne veltui sakoma, kad kūryba suteikia sparnus. Aš taip „skrendu“ jau daugiau dvejus metus :) Ir net neketinu sustoti. Pati pradžia buvo teikianti didžiulį malonumą, nors darbai, dabartinėmis mano akimis vertinant, buvo ganėtinai nekokybiški. Dabar viskas kitaip. Atradau „savo“ priemones, „savo“ techniką, „savo“ stilių, nebekartoju „savų“ klaidų. Šalia malonaus užsiėmimo atsirado ir poreikis darbų kokybei, kruopštumui. Džiaugiuosi, kad kol kas pavyksta įgyvendinti viską tvarkingai, nors, kaip sakoma, tobulėjimui ribų nėra, aš iš visų jėgų stengiuosi :) Puikiausias mano darbo rezultatas yra Jūsų, mieli lankytojai, įvertinimas. Tai, kad Jums įdomi mano kūryba – teikia didesnį malonumą nei pačio rankdarbio kūrimas. Ačiū Jums, kad lankotės, domitės ir užsakote.

Nuoširdžiai Jūsų
Živilė